Šita Marselio klasika yra tokia universali, kad Lietuvoje ją gali pasigaminti net su rūkytu karšiu ar skumbre — skonio kelionė išlieka ta pati, pikantiška ir jūriška. Užtepėlė kreminė, lengvai pikantiška, o bulvė čia veikia kaip maža magiška jungtis, kuri suklijuoja žuvį, alyvuogių aliejų ir grietinėlės švelnumą į tą tikrą, Marselio žvejų dvasią.
250 g sūdytos džiovintos menkės (bacalao),
arba lietuviška rūkyta žuvis: karšis, skumbrė
2 česnako skiltelės
100 ml kokybiško alyvuogių aliejaus
100 ml grietinėlės
1 karšta, šviežiai išvirta bulvė
Malti baltieji pipirai
Lašelis citrinos sulčių (nebūtina, bet duoda subtilų gaivumą)
Jeigu naudojate sūdytą džiovintą menkę (bacalao):
pamirkykite ją per naktį
keiskite vandenį kelis kartus
išvirkite, išrinkite kaulus ir nuimkite odą
Jeigu žuvis rūkyta — naudokite iškart. Jokio mirkymo, jokių ceremonijų.
Kol bulvė dar karšta:
sutrink ją su alyvuogių aliejumi ir česnaku į vientisą masę. Leisk atvėsti iki kambario temperatūros.
Tai bus tavo užtepėlės kremiškas stuburas.
Į dubenį:
supilk lengvai išplaktą grietinėlę
sudėk susmulkintą žuvį
įmaišyk bulvės mišinį
pagardink baltaisiais pipirais, o jei norisi — ir trupučiu citrinos
Rankine šluotele, be skubos,
plak iki purios, tolygios konsistencijos.
Užtepėlė turi būti švelni ir kvapni, ne per riebi, ne per sūri — tiesiog tobula.
Padėk į šaldytuvą bent 1 valandai.
Šitas žingsnis privalomas — čia subręsta visas patiekalo charakteris.
su skrudinta balta duona
ant viršaus uždėk vieną sūdytą ančiuvį
Taip šitą klasikinę brandade de morue užtepėlę valgo Marselio žvejai — paprastai, drąsiai ir su jūros vėju mintyse.
Šis receptas toks universalus, kad vos pajusi, kai pradėsi kurti savas jo versijas. O taip ir turi būti.
Galerija iš mano asmeninių archyvų apie klajones po Marselį.
© 2024 – tolinuoklasikos.lt