Namelio Velykos

Gintarė

Gintarė tikrai nieko negamino. Negamina visus 500 savo gyvenimo metų. Ji graži ir ji nesiraukšlėja, nes negamina. Nesigadina nervų!

Dar Gintarė yra mano senų seniausia draugė ir visada šalia nuo ToLi nuo klasikos gimimo. Į svečius beveik nepateksi, bet jeigu jau ateina į svečius – tai niekad netuščiom! Ir tą rytą, kai fotografavom, ji neatėjo tuščiomis rankomis, nors nemėgsta gamint. Kaip pridera atėjo su bankuchenu.

Iš Gintarės išmokau vieną nuostabų dalyką: 100% daryti tai ką moki geriausiai ir nesijaudinti dėl negandų, kai negali nieko pakeisti. Grožiui kenkia. Pažiūrėkit ir patikėkit – veikia.

Mantas

Na, čia oficialiai. Na, o artimieji ir draugai mane žino ir ne vienu vardu. 

O čia yra mano kūrinys „Panna Cotta“

Kodėl Panna Cotta? Asmeniškai man, šis desertas yra labai artimas skrandžiui ir širdžiai. Žinoma, galbūt tai nėra tradicinis tūlo vėlykinio stalo patiekalas.

Trumpam sugrįšiu į vaikystę. Prieš penkioliką, o gal dar ir su trupučiu metų, mano šeimoje jos, gal ir nevadinom Panna Cotta, gal ir su keliais trūkstamais ingredientais, bet ant mano močiutės  vaišių stalo ji riogsodavo beveik nuolat. Mano akimis tai buvo stalo trofėjus. Atsimenu, trūks plyš, bet pasilikdavau rezervą skirtą šiam gėriui po sotaus vaišių stalo. Gal netgi laukimas, kol stalas atptuštės suteikdavo tą ypatinga skonį. Ne kartą mėginau iškvosti trofėjaus paslaptį. Močiutei mano klausimai keldavo šypseną, o kartais net priversdavau ją nusikvatoti.

Vieną iš daugelio kartų, kai teko pasiraitoti rankoves ūkio darbuose, surinkus dienos derlių ir parsinešus namo produktus, močiutė manęs paprašė pagalbos virtuvėje gaminant. Net nenujaučiau, kad dabar bus atskleista ta ilgai saugota paslaptis. Akys, ausys ir kiti jutiminiai procesai buvo įdarbinti. Kitą dieną ant stalo jau puikavosi desertas. Buvau sumišęs, nes Velykas buvom jau atšventę, o sekančios šventės ar progos nebesukurpiau galvoje. Ji mane nuramino ir žinojo kaip man tai svarbu. Trofėjus atkeliavo be įpatingos šventės. Paslaptis atskleista. 

O šiandien, štai čia ji kitokia, bet esmės nepraradusi. Ryški ir dailiai padabinta ir tų ingredientų tikrai tiek kiek reikia, net vienu ar kitu daugiau. O skonių paletė taipogi šiek tiek platesnė. Gamindamas ją po tokios ilgos pertraukos, pripažinsiu, jaudinausi. 

Pasičiupau keletą patarimų iš mūsų virtuvės komandos. Apjungiau galvoje du gyvenimo momentus. Viena iš jų, kuriuo pasidalinau, o antrąjį, kuomet peržengiau Audrutės namų slenkstį ir tapau jos šeimos dalimi.

Neslėpsiu, namie gamybos procesas neapsiėjo be pokalbio su virtuvės įranga ir produktais vardan gėrio. O dabar metas receptui!

Jums reikės:

  • 0.5 l grietinėlės
  • 250 ml pieno
  • 750 gr natūralaus jogurto
  • 150 gr cukraus
  • 15.5 gr želatinos

Gamyba vyksta gana paprastai. Visų pirmiausia leiskite želatinai atsivėsti šaltame vandenyje. Tuo metu pašildykite pieną ir grietinėlę geriausia iki 40 temperatūros. Po mažu šildydami įdėkite cukrų bei mėgstamus prieskonius. Vanilė ir tonka puikios draugės šiame deserte. Tada metas sudėti želatiną į mūsų desertą. Viską gerai išmaišykite. Taipogi patarčiau į pagalbą pasitelkti sietelį ir per jį perleisti visą turinį. Po to leiskite desertui atvėsti prieš paskutinį etapą. Atvėsus desertui supilkite jogurtą ir viską gerai išmaišykite. Supilkite į mėgstamus indelius.

Skanaus!

Donata

donata

Donata nedavė recepto, ji pati yra gyvas receptas.

Ką ji paliečia, tas pražysta, atgimsta ir tampa kažkokiu nesustabdomu, gyvu, pulsuojančiu kamuoliu.

Tai su ja mes auginame visokius keistus dalykus, su ja per pasaulį vogčiom parsivežam sėklų ir sodiname.

Viską, kad tik Jums įdomiau būtų prie stalo atnešta!

Meda

Šios velykos jau kitokios negu visos praėjusios, po daug daug metų atskirai dabar jau vėl galiu artimuosius  apkabinti ir išbučiuoti ir jau džiaugtis ridendama margučius su savo mažąja princese.

Velykos – man gamtos prabudimo šventė, mėgavimasis vis daugiau ir daugiau pasirodančios saulės spinduliukais, paukščių sparnų plazdėjimas virš galvos. Velykos primena, kokia yra svarbi šeima ir tradicijos.

Kai kuriuos atsiminimus saugau giliai širdyje, o labiausiai visus susijusius su močiute. Pamenu, visada eidavome ieškoti kažkokių įdomesnių lapelių, šiaudelių, vyniodavome kiaušinius siūlais ir susėdę visi žaisdavome spalvomis. 

Siūlau savo velykinį stalą papuošti saldžiomis ir it dangus puriomis tartaletėmis.

Receptas:

  • Tešlai prireiks:
  • 140g sviesto
  • 1 kiaušinio trynio
  • 200g miltų
  • Žiupsnelio druskos
  • 1 ar 2 v.š ledinio vandens
  • Vanilės pagal skonį

Apelsininis pudingas:

  • 250 ml šviežiai išspaustų apelsinų sulčių ( jei sultys rūgščios, galite įdėti cukraus)
  • Pusės apelsino žievelės
  • 3 lapelių želatinos arba 17g kukurūzų krakmolo

Bezė:

  • 100g kiaušinio baltymų
  • 200g cukraus
  • Trupučio vandens

Darbo eiga:

  1. Sviestą supjaustyti smulkiais gabalėliais.
  2. Tešlos ingredientus sudėti į dubenį ir sviestą rankomis įtrinti į visą masę. Minkyti.
  3. Suminkius tešlą, ją susukti į maistinę plevelę. Palikti ilsėtis šaldytuve porai valandų.
  4. Po to tešlą padalinti į šešias lygias dalis, ir iškočioti apskritimus lygius jūsų tartalečių formelėms. Dėti tešlą į formeles, gražiai prispausti prie kraštų. Dugną subadyti šakute, kepti 180 laipsnių orkaitėje, feno pozicijoje apie 15- 20 min. Atvėsusias atsargiai išimti iš formelių.
  5. Apelsinų sultis sumaišyti su krakmolu ir pakaitinti prikaistuvyje vis maišant, kol sultys ims tirštėti. Pridėti tarkuotos apelsino žievelės. Jei naudojate želatiną, ištirpinkite ją vandenyje ir dėkite į jau pakaitintas sultis.
  6. Atvėsusias sultis padalinkite į tartaletes, dėkite į šaldytuvą visiškam atvėsinimui ir stingimui.
  7. Bezei, cukrų reikėtų įkaitinti iki 118 lapsnių temperatūros.
  8. Įkaitusi cukrų pilti į vos putojančius kiaušinio baltymus ir plakti visu pajėgumu, kol bezė taps labai standi.
  9. Bezę uždeginti karamelizatoriumi ir pasipuošti desertus.

P.s . Galite improvizuoti ir šiam receptui naudoti citrinų, mandarinų ar laimų sultis. Taip pat galite puošti tartalečių viršų plakta grietinele su mascarponės sūriu. Dekoruoti galite mėtos lapeliais, uogytėmis, tirpintu šokoladu ar vafliniais drugeliais. Būkite kūrybingi  Skanaus!

Stiprių margučių, ramybės jūsų šeimoms ir siunčiame daug meilės!

Mindaugas

Vaikystėje šv. Velykų švęsti važiuodavome pas močiute ir taip man buvo nuostabiausias laikas.

Jau prieš savaitę ji visada klausdavo: “ Nu Mindaugiuk ką tau nupirkti ?”. Tai aš jau visada žinodavau atsakymą “ Močiute, noriu želė ir krabų lazdelių salotų”. Tai ankstyviaisias 90-aisiais, kaip parduotuvių lentynos nelūždavo nuo gėrybių ir produktų gausos kaip dabar. Taip pat čia nebūdavo labai lengvas užsakymas, nes močiutė turėdavo važiuoti į artimiausią miestą Palangą , kai autobusas važiuoja na kažkur 2 kartus dienoje. Bet ko nepadarysi dėl mylimo anūko 

Velykų ryta močiutė nuo 4 ryto pradėdavo viską pjaustyti, virti, maišyti, kol aš pasivartydamas gulėdavau po sunkiausiais patalais ir taip nenorėdavau keltis, bet žinojau, kad mano misija yra gražiai paruošti stalą (šitie įgūdžiai kaip matau nenuėjo veltui). Mano mylimiausios krabų lazdelių salotos puikuodavosi stiklinėje vazoje , o želė supilstyta į senovinius puodelius, kuriuos močiutė išsaugojo per II pasaulinį karą. Po šventinių pietų aš visada atnešdavau senus albumus ir prašydavau papasakoti apie žmones žvelgiančius iš išblukusių nuotraukų. Tuo metu aš buvau laimingiausias vaikas.

Linkiu laimę surasti mažuose dalykuose, išsaugoti gerus prisiminimus , bet nepamiršti šypsotis ir džiaugtis šia diena.

Natalija

Štai ir Velykos. Labai myliu pavasarį aplink Velykas. Jis man ne toks spalvingas, saulėtas ir šiltas, o labiau ramus, kiek liūdnas ir net apsiniaukęs, bet toks kupinas prisiminimų apie vaikystę, mamą, močiutę… Būtent šiuo laikotarpiu dažnai prisimenu tą nosį kutenantį kvapą – „skanios“ šventės kvapą. Močiutės pyragai, mamos bandelės su kopūstais…Būtent su kopūstais! Nes tai tradicija, nepalaužiama, einanti iš kartos į kartą. Dabar tai MANO bandelės.

Ir jos visada bus ant mūsų šeimos velykinio stalo.

Bandelės su kopūstais:

  • 0,5 stiklinės šilto pieno
  • 0,5 stiklinės vandens
  • 15 g. šv. mielių
  • 1 v.š. cukraus
  • druska
  • 1 v.š. aliejaus.

Į pieną su vandeniu įdėti mieles, cukrų, druską. Išmaišyti. Įpilti aliejaus, įdėti miltų. Užmaišyti tešlą, palikti šiltoje vietoje ~1,5val. Paruošti įdarą: troškinti švieži kopūstai.

Ir dabar beveik meditacija – lipdymas. Patikrinta – geriausia dainuoti ir šypsotis lipdymo metu!

Kepti aliejuje ant gerai įkaitintos keptuvės. Skanaus!

Linkiu Jums šiltų, gražių, skanių ir šeimyninių Velykų.

Rūtelė

Labai gerai prisimenu savo vaikystės Velykas.

Iki antros valandos ryto su močiute dažomus kiaušinius.

Būrį savų prie stalo, daužant kiaušinius, kieno stipresnis. Ramią senos močiutės šypseną (taip visą gyvenimą vadinu savo prosenelę), valgius, pokalbius, dainas.. Tačiau labiausiai įstrigęs prisiminimas tai kasmetinis žygis į laukus kur jau kažkur tolumoje klykauja gervės, parskridę gandrai pranašauja apie ateinančius metus, vyturiai suka ratus ir skelbia apie pavasarį.

Mes su močiute skiname blindes, parsinešam dar prikapsėjusios sulos ir jeigu pasiseka, kažkur vidury lauko randame visai šviežią Vyturio lizdelį, kurį kaip kokį stebuklą man močiutė atidengia po lapu.

Namų Velykos man kvepia pečiuje kepama mėsa, mieline suvalkietiška bulka, viskas paprasta, bet ir tik man atrodo savotiškai ypatinga.

Nors dažniausiai pečiuje kepdavome žąsį arba naminę vištą, pasitaikydavo ir kepinių panašių į porketą kai pasisekadavo prieš Velykas gauti šviežios kiaulienos.

Dalinuosi jos receptu :

  • 3 kg kiaulienos šoninės su oda
  • Druskos
  • Juodųjų pipirų
  • Šalavijo
  • Čiobrelio
  • Rozmarino
  • 5 skiltelių česnako
  • Alyvuogių aliejaus
  • Siūlo mėsai susukti
  • Pasirinktų daržovių garnyrui

Kiaulieną reiktų pradėti ruošti bent parą prieš kepimą.

Ją išklokite ant lygaus paviršiaus, visą gausiai pabarstykite druska , švelniai susukite į maistinę plėvelę ir palikite 12 ar net daugiau valandų marinuotis.

Po ilgos draugystės su druska, šoninę nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.

Iš česnako, žolelių, pipirų ir aliejaus sutrinkite vientisą mąsę. Ją tepkite į šoninės vidinę pusę ir labai standžiai, laikant dviem rankom susukite , kad oda būtų paviršiuje. Stipriai iš visų pusių suriskite su siūlu.

Kiaulienos odą pabarstykite druska ir palikite pastovėti, neapdengtą, dar bent 2-3 valandas.

Taip paruoštą kiaulieną, suvakumuokite ir cirkuliuokite , 60 laipsnių temperatūroje apie 10 valandų.

Išėmus iš cirkuliatoriaus beliks orkaitėje apskrudinti odelę iki traškumo.

Tai pasiekti reikės 250 laipsnių temperatūros ir griliaus funkcijos. Po 10 minučių, iš visų pusių. Prieš tai patepus odą alyvuogių aliejumi.

Prie porketos dėkite mėgstamas keptas daržoves. O smagiausia, kad kitą dieną ji dar skanesnė. Ant sumuštinio su krienais.

Skanaus draugai ir gražių Jums Šv. Velykų!

Olesia

Olesia mūsų yra tokio gerumo spindulys, kad reikia paieškoti. Tokia gryna ir tekanti, kaip paukščių pilnas miškas pavasario rytą.

Ji yra klasikinis pavyzdys, mūsų srities profesionalo ir aš dėkinga likimui, kad esam kartu.

Olesia gamina skaniausią baltą mišrainę. Ji rašydama receptą pamiršo pasakyti esminį dalyką. Kad mišrainės skanumas priklauso nuo vieno svarbaus dalyko: kiek laiko skiria ir kaip smulkiai kubeliais šeimininkė supjausto. O ji visad supjausto taip smulkiai, kaip įmanoma ir niekad neperverda daržovių.

Receptas:

  • Virtos su lupena bulves
  • Virtos morkos
  • Virti kiaušiniai
  • Konservuoti žirneliai
  • Rauginti agurkai (iš bačkos)
  • Sena kaip pasaulis daktariška dešra
  • Tik Hellmann’s majonezas (šios dienos prastoje situacijoje, šį pavadinimą rekomenduojama keisti mūsų šalies produktu ar namuose pasigamintu majonezu).

Viską dedu iš akies kaip atrodo tą momentą, todėl gramais nežinau

Olesios palinkėjimas Jums.

Mėlyno dangaus ir geltonos Saulės!

Vladimiras

Visą savo kulinarinį kelią, labai žavėjausi skandinavų, bei prancūzų virtuve. Viena yra labai tyra ir minimalistinė, kita – sudėtinga ir labai techniška. Kuo toliau pasineriu į šią sferą, tuo labiau grįžtu prie šaknų… Kaimo, daržo gėrybių, paprastų receptų, kuriuos gamino mūsų mamos, bei babytės. Todėl nusprendžiau pagaminti babos bandeles, kurios man visada primena Velykas. Šiek tiek sumoderninta versija:

  • Stabilizatorius: 20g miltų, 27g vandens, 60g pieno. Kaitinant maišyti iki klijų konsistencijos
  • Mielių pienas: 9g sausų mielių, 120g pieno (apie 32°C)
  • Sausi produktai : 320g miltų, 3g druskos, 57g cukraus
  • Papildomai: 1 kiaušinis, 42g kambario temperatūros sviesto

Virtuviniame plaktuve su kabliu, maišome sausus produktus, įdedam stabilizatorių ir maišome apie minutę. Tada supilame pieną, maišome apie minutę. Įmušame vieną išplaktą kiaušinį ir po 30s įdedame sviestą. Išmaišome iki vientisos masės.

Paliekame pakilti apie 1h. Po valandos padaliname į 10 vienodų kamuoliukų, kuriuos pripildome kapotų kiaušinių, ryžių, bei svogūnų laiškų mišiniu. Paruoštas bandeles palikime dar valandą pakilti. Patepam kiaušiniu ir kepam 175°C apie 20min.

Skanaus ir džiaugsmo pilnų Šv. Velykų.

Vygutė

Savo gimimo dieną švenčiu visai prieš Velykas ir geriausia dovana man visuomet buvo bent viena žalumos apraiška. Kaip vaikystėje, taip ir šiandien, belaukdama Velykų, slapta, iškėlus galvą aukštyn dairausi į dar nuogas medžių šakas, ieškodama pradžios. Pirmo pumpuro, žalio lapelio, pirmo besiskleidžiančio žiedo. Šis pavasaris, kaip ir visi buvę lig šiol, vien dėl to didžiulio noro, rodosi, ateina per lėtai. Taip ilgai prabuvus tamsoje ir pilkumoje sunku išdygti ir skleistis. Tad savo žalumą susikūriau pati, kad kol lauksiu, būtų lengviau.

  • 50 ml Jūsų pasirinkto džino
  • 20 ml žaliųjų citrinų sulčių
  • 20 ml cukraus sirupo
  • 10 ml šeivamedžio likerio
  • Lašelis madagaskaro vanilės
  • Sauja baziliko su peletrūnu

Gražaus ir šviesaus pavasario!

Aistė

Labas! Čia aš ir mano Netikras zuikis! 

Nors ir dirbu ToLi nuo klasikos, bet taip jau nutikę, kad gaminti mėgstu dažniausiai visiškai klasikinį maistą. Bet jo, juk, labiausiai ir išsiilgstam ant šiuolaikinio šventinio stalo. Tokio, kokį ir gamina, ar gamindavo, mūsų mamos bei močiutės. O mano mama visada gamina labaai skaniai! Todėl Netikro zuikio gaminimas buvo toks, kaip geriausia asmeninė virtuvės meistrė ir mokė. 

Vienam dideliam kotletukui naudojau apie kilogramą maltos kiaulienos ir jautienos mikso (naminio!), ~ 200g rūkytos šoninės (naminės, taip pat!), 1 svogūną, 1 morkytę, 1 obuolį, česnako 4 skilteles, 3 kiaušinius, pagal skonį, nuotaiką ir mėnulio fazę dėjau džiuvesėlius, druską bei įvairius prieskonius ir būtinai rekomenduoju nepamiršti maiste daug meilės bei muzikos (kad maiste privalu naudoti paskutinius du ingredientus, išmokau jau iš Namelio šeimos). Nieko neįprasto, visiškai klasikiniai reikalai, kuriuos dažnas net savo virtuvėje galim atrasti neplanuodami iš anksto gaminti tokį patiekalą (nu, tik dėl tų ‘naminių’ nebūtinai). 

Na, o kadangi neįdomu gaminti paprastai ir tokios šventės, su mamos maistu, visiškai primena vaikystę, todėl negalėjau susilaikyti neapdėjusi savo zuikio ir vaikystės Velykiniais prisiminimais.. Putpelių kiaušinių margučiai su savo gražiom spalvom ir tos linksmos musmirės iš pomidoro ir kiaušinio, kurios ant dažno stalo būdavo, kad tik vaikam įdomiau ir skaniau valgyti būtų! 

Skanaus ir gražaus Velykų stalo bei ramių, jaukių švenčių mylimiausių žmonių glėbiuose.