Menu
Žydras skonių, džiaugsmo ir nepamirštamų istorijų pripildytas namelis, Baltijos jūros pakrantėje, Melnragėje.
Nuo pirmųjų dienų, kai namelyje pradėjau braižyti svajones ir ieškoti namelio veido, kalbėjau su juo.
Kalbėtis su namuku ilgainiui pradėjome visi. Jūs tik nepagalvokite, kad vedėme dialogus su pastatu, ne visai taip. Tiesiog užpildėme kiekvieną sienos plyšį klampiu ir sunkiai nugramdomu meilės glaistu, kad atviros širdys tai iš karto pajustų.
Čia namai. Namai vynui, skoniui ir draugams. Čia namai neskubėti. Namai mėgautis, atsigerti Saulės ir Vygutės kurtų kokteilių, dangaus į skruostikaulius prisivalgyti.
Prisivalgyti mūsų namų virtuvės mažų pokštų, nieko prašmatnus, bet su meile ir dainom pagamintų. Čia namai juoktis ir apsikabinti. Bučiuotis kur norit ir kiek patinka. Čia gera mums būti, kad dažnai pamirštam savo tikruosius namus, kur kojinės su televizoriumi gyvena. Ir pamirštos katės.
Į namelį sudėjau visą savo širdį. Kartais atrodo, kad man vos liko, nes kvėpuoju ramiau ir tyliai nenustoju stebėtis, kaip visos mintys persikėlė į realybę ir gimė ta Audrutė nauju kūnu, nauju veidu, bet tokia graži ir brandi ir užtikrinta.
Visiems linkiu būti vedamiems į Audrutės istorijas ir jose pagyventi, linkiu leisti keliauti mūsų šeimos rankose, tas kelias valandas ir patirti mūsų sukurtus namus. Vyno, skonių ir draugų. Kurie tikrai ToLi nuo klasikos.
